Darbų perdavimo – priėmimo...

facebook frype

Praktikoje dažnai pasitaiko situacija, kai sutarties šalis, turinti pareigą priimti darbus (užsakovas, gen. rangovas), vengia juos priimti, t.y. vengia pasirašyti darbų priėmimo- perdavimo aktus.

Įstatymuose numatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per nustatytą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo (gen. rangovo) pagrindinė pareiga yra sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos darbų perdavimas priėmimas įforminamas aktu. Abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas (nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas už atliktus darbus). Iš Civilinio kodekso nuostatų akivaizdu, kad priėmimo – perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas.

Jeigu sudarytose statybos rangos sutartyse nėra nustatytos pasekmės, atsirandančios dėl užsakovo (gen. rangovo) vengimo priimti darbus ir pasirašyti darbų priėmimo- perdavimo aktus, reikėtų vadovautis Civilinio kodekso 6.694 str. 4 d. nuostatomis, suteikiančiomis galimybę pasirašyti vienašalį atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą. Kai užsakovas (subrangos atveju – gen. rangovas) vengia priimti darbus ir pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus, reikšdamas nekonkrečias pretenzijas ar neatsakinėdamas į raginimus pasirašyti, darbų priėmimo- perdavimo akte daroma žyma apie atsisakymą ir aktas pasirašomas vienašališkai. Apie tokį vienašalį akto pasirašymą per protingą terminą turi būti raštu pranešta vengiančiai priimti darbus šaliai.

Vienašališkai pasirašytas aktas įgyja tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, ir galioja tol, kol teismas nepripažįsta akto negaliojančiu. Pažymėtina, kad akto nepasirašiusiai šaliai tenka visos pareigos, kuriuos atsirastų abiems šalims pasirašius aktą, įskaitant pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Jeigu šalis neatsiskaito už vienašališkai pasirašytu aktu perduotus darbus, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą reikalaudama priverstinio atsiskaitymo.

Svarbu pažymėti, kad šalis (užsakovas, gen. rangovas) turi teisę atsisakyti priimti darbus tik jeigu yra viena iš šių sąlygų: 1) darbus atliekanti šalis pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo darbų atlikimas užsakovui prarado prasmę; 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ar kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami; 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trukumų nei šalys, nei pasitelkti tretieji asmenys negali pašalinti.

Visais atvejais, užsakovas (gen. rangovas ar kita šalis, kuriai pagal sutartį nustatyta pareiga priimti darbus) atsisakydamas pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis, t.y. ji turėtų apie darbų trūkumus (ar kitas svarbias priežastis, dėl kurių atsisako pasirašyti aktą) nurodyti darbų priėmimo- perdavimo aktuose. Tačiau, jeigu darbus tinkamai atlikusi šalis mano, kad atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, ji turi teisę, pažymėjusi atsisakymo faktą ir motyvuotai pranešusi raštu atsisakiusiai pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktus šaliai, pasirašyti aktą vienašališkai.

Reikėtų pažymėti, kad teisė vienašališkai pasirašyti aktą šaliai atsiranda tik tuo atveju, jeigu ši šalis pati tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui (ar kitai pareigą pagal sutartį priimti darbus turinčiai šaliai) priimti atliktus darbus. Jei atlikdamas darbus rangovas pats pažeidė sutartį, vienašališkai pasirašytas aktas dažniausiai bus ginčijamas užsakovo teisme ir gali būti panaikintas.

Užsakovas (gen. rangovas ar kita šalis, kuriai pagal sutartį nustatyta pareiga priimti darbus) nesutikdamas su kitos šalies vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą.

Pažymėtina, kad įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Iš kitos pusės, užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą.

Svarstant klausimą dėl galimybės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, patartina įvertinti darbus privalančios priimti šalies galimybes teisme įrodyti atsisakymo pasirašyti aktą pagrįstumą. Kiekvienu atveju prieš pasirašant vienašalį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą patartina pasikonsultuoti su Jūsų teisininku. Pasitelkti teisininką taip pat būtų tinkama priimant sprendimą atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą.

*        *        *        *        *

Šiame straipsnyje yra pateikti UAB "B & C Legal Service" teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada ar konsultacija.

Kupolas Sartus

© Veiklos rodiklis, UAB
Atsakomybės apribojimas